7–8 klasių moksleiviai vyko į pažintinę kelionę vykdant tęstinį etnografinį projektą „Etnografinė Lietuva“ po Zarasų kraštą lapkričio 3 dieną

Pažintis su Salako miesteliu prasidėjo Gražutės regioninio parko muziejuje. Su Salako pagrindinės mokyklos direktoriumi Leonu Sadausku, mūsų kelionės gidu, apžiūrėjome gamtinę ekspoziciją. Susipažinome su parke esančiais gamtiniais objektais, ten augančiais augalais, randamais gyvūnais. Galėjome pamėginti atpažinti medį pagal žievę, apžiūrėti įvairius mineralus. Ekspozicija pasirodė nedidelė, bet jauki.

Ten pat įsikūręs ir Salako „Jūrų muziejus“. Kolekcijos (kurioje net 4500 eksponatų) sudarytoja Vida Žilinskienė papasakojo, kaip šis muziejus atsirado, daug sužinojome apie eksponatus. O jų būta įvairiausių – nuo vėžlio šarvo iki retų kriauklelių iš viso pasaulio ar net Lietuvos gamtinių išteklių pavyzdžių. Įdomu buvo visa tai pamatyti ir išgirsti.

Vėliau mūsų laukė Salako bažnyčia – didžiausia tašytų akmenų bažnyčia Lietuvoje. Jos interjeras gana subtilus ir paprastas, be tikrai dailus. Bažnyčios ypatybė yra vitražai. Jie vaizduoja ne tik šventuosius, bet ir paprastus dvasiškius. Turėjome glimybę užlipti į vargonų balkonėlį, taigi išvydome bažnyčios vidų ir iš viršaus.

Kitas sustojimas – Salako pagrindinė mokykla, jau 110 metų mokanti lietuvių kalbos. Šio jubiliejaus proga koridorius puošia 110 karpinių, ir jir visi – tik trijų moksleivių darbai. Skaniai papietavome valgykloje, tuomet aktų salėje išklausėme direktoriaus pasakojimo apie mokyklą, jos bendromenę.

Dar turėjome progą apžiūrėti atskirai įsikūrusį mokyklos muziejų. Pastatą Salakui paliko viena moteris, taigi ten dabar ir viso miestelio muziejus, šalia jo bendruomenė renkasi švęsti švenčių. Muziejuje labai gražiai ir tvarkingai įrengtos ekspoziciojos, jauki atmosfera.

Paskutinė mūsų aplankyta vieta – pažintinis takas palei ežerą. Kilometro ilgio takas, vingiuojantis tarp apsnigtų medžių, sudaro nuostabų peizažą. Gaila, kad praėjome tik mažą tako dalį, bet vis tiek susidarėme nuostabų įspūdį.

Labai džiaugiuosi pažinusi Salaką ir dėkoju pavaduotojai ugdymui D. Daubarienei už tokią puikią kelionę.

Rūta Giedrytė 7b

zarasai


Komentuoti negalima