Š. m. lapkričio 21 d. aštuntų klasių mokiniai šeštos pamokos metu susirinko į aktų salėje organizuotą netradicinę pamoką „Literatūrinė kelionė po Dzūkijos kaimą“. Ji tęstinio projekto „Etnografinė Lietuva“ sudedamoji dalis.
Mokiniai, raiškiai skaitydami, pasakodami, vaidindami, dainuodami bei žaisdami, siekė parodyti Dzūkijos kaimo savitumą. Norėdami atskleisti dzūko buitį, pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, į pagalbą pasitelkė Vinco Krėvės prozą. Žinias gilino analizuodami literatūrologų pastebėjimus.
Kelionės pradžia prasidėjo nuo viduramžių Dainavos. Ją padėjo atskleisti „Milžinkapis“. Tų laikų dvasią stiprino dainos „Teka teka šviesi saulė“ melodija. Po to, klausydami seno skerdžiaus pasakos „Apie Perkūną, Vaivą ir Straublį“, pamokos dalyviai juto, kad dzūkų kaimas keitėsi, nors buvo skurdo, prietarų, poezijos netrūko taip pat. Vėliau jie pastebėjo, kad, nors ir praskaidrindavo dzūko sielą šokis, daina, paukščio giesmė ar pasaka, darbų ir rūpesčių buvo taip pat. Tuo įsitikino stebėdami Antanuko ir jo senelės šiokiadienius „Antanuko ryte“. Netrukus netradicinės pamokos dalyviai įsitikino, kad įdomūs ne tik dzūko šiokiadieniai, bet ir šventadieniai, kuriuos jis leidžia ne tik su šeima, bet ir su kaimynais. Tai patyrė stebėdami skerdžiaus ir jo liepos gyvenimą „Skerdžiuje“. Literatūrinę kelionę po Dzūkijos kaimą užbaigė žaidimas „Tiesa ar ne?“ su daina „Pasvarscyk, antela“…
Lietuvių kalbos mokytoja N. Narusevičiūtė