Saulei vis labiau gręžiantis nuo žmogaus, jis nejučia ima ilgėtis jos… Dėl šios priežasties nykiais rudens, žiemos pradžios vakarais mūsų protėviai sekdavo pasakas, giedodavo advento giesmes ir laukdavo žiemos saulėgrįžos, vėliau – Didžiojo gimimo stebuklo. Susėdę prie Kūčių stalo, jie žinojo, kad turi pasidžiaugti užaugintu derliumi, kitais nuveiktais gerais darbais, atsiprašyti užgautojo, tik tada į jų pasaulį sugrįš saulė, o su ja – ir įprasta laiko tėkmė su savo darbais, rūpesčiais, vargais ir džiaugsmais bei šventėmis…
Taip gyveno mūsų protėviai, tėvai, taip gyvename ir mes… Bent taip atrodo… Nemėgstame ilgų rudens vakarų, tad jau pirmąją lapkričio arba gruodžio savaitę puošiame eglutes, angliškai dainuojame kalėdines dainas ir laukiame Šv. Kalėdų, o tiksliau – per jas gaunamų dovanų. Vis dažniau dėl darbų gausos, nuolatinės skubos užsisakome Kūčių vakarienę arba skrydį į šiltuosius kraštus ilgajam šventiniam savaitgaliui – ilgimės saulės, įgrysta cepelino pilkumos dangus. Kažkodėl savame krašte nesulaukiame saulės… Ne tik mes, suaugusieji, bet ir mūsų vaikai – tiek asmeniniai, tiek ugdytiniai.
Vargu ar tos saulės turėsime daugiau, ją jausime geriau, jei taip lengvai atsisakysime to, ką mums saugojo seneliai ar proseneliai, jei taip lengvai išduosime save pataikaudami madai… Skubėdami, nemąstydami galime pasiklysti, susipainioti, netyčia sugriauti nusistovėjusią laiko tėkmę, o su ja ir įprastą tautos gyvenimo būdą, tuomet tikrai nepadės vienas ar kitas konkurso „Leliumoj“ ar etninės kultūros olimpiados dalyvis, jį ruošęs mokytojas… Laikas būna ne tik dosnus, bet ir negailestingas, todėl ne visos tautos, valstybės, susidūrusios akistatoje su juo, išlieka…
Šiandien, Naujųjų metų išvakarėse, mintimis nusikeldama į gruodį vykusius etninės kultūros puoselėjimui skirtus renginius – konkursą „Leliumoj“ 2022, etninės kultūros V-ąją olimpiadą – džiaugiuosi ne tik dėl savo ruoštos 7b klasės mokinės Austėjos Dambrauskaitės pasiekimų, bet ir dėl kitų mokytojų, jų paruoštų šiems renginiams mokinių rezultatų, nes būtent jie leidžia suprasti, pajausti, kad yra ne tik tokių, kurie ilgisi saulės, bet ir stengiasi jos šilumą išsaugoti ir skleisti kitiems, kad sušiltų ir nebėgtų svetur, neišduotų savęs… Visai mūsų bendruomenei – mokiniams, mokytojams, kitiems nariams – linkiu sulaukti žiemos saulėgrįžos, įsileisti saulę į savo pasaulį ir skleisti jos šilumą kitiems. Jaukių, prasmingų 2023–iųjų!
Apie jos (saulės) galią tautos gyvenimui kalba ir prisegtos konkurso „Leliumoj“ 2022 bei etninės kultūros V–osios olimpiados akimirkų nuotraukos.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nijolė Narusevičiūtė
