Saulės ratu kartu su J. Basanavičiumi ir M. Gimbutiene, arba integruoto projekto „Etnografinė Lietuva“ pristatymas

Šių metų sausio 24 dieną 301 kabinete antra pamoka pradėta netradiciškai: gausų penktų, šeštų ir septintų klasių mokinių, mokytojų būrį į pamoką – konferenciją kvietė smuiku grieždamas 7d klasės mokinys Augustas Bernadickas ir 5e klasės mokiniai, atliekantys lietuvių liaudies  dainą „Saulė rieda dangumi“. Smuiko, mušamųjų instrumentų garsus į darnią visumą jungė muzikos mokytojos Kristinos Alejūnaitės  kanklėmis atliekama melodija. Kad šitaip būtų galima pradėti tęstinį projektą „Etnografinė Lietuva“,  daug pastangų, darbo teko įdėti muzikos mokytojai Daliai Nakutytei. Už galimybę prisiliesti prie tautosakos lobyno dar kartą norisi padėkoti muzikos mokytojoms ir jų paruoštiems mokiniams.

Nors integruotas projektas „Etnografinė Lietuva“ tęstinis, šiais mokslo metais jį teko organizuoti kiek kitaip, negu įprasta. Nebuvo gausių svečių iš kitų mokyklų, su kuriomis, kaip socialiniais partneriais, bendraujama, ne visi ir mūsų progimnazijos pradinių, 5-8 klasių mokiniai galėjo džiaugtis dalyvaudami etnografinėse projektui skirtose veiklose ar tiesiog stebėdami tų veiklų pristatymą. Visgi tai nereiškia, kad buvo blogiau ar ne taip įdomu. Projektas, organizuotas kaip pamoka – konferencija, ne tik užtikrino dalyvių, žiūrovų saugumą, bet ir suteikė puikias galimybes pristatyti dvi iškilias, mūsų kultūrai be galo svarbias asmenybes- Joną Basanavičių ir Mariją Gimbutienę. Atsigręždami į 2021-uosius metus, mūsų šalyje žinomus kaip Jono Basanavičiaus ir Marijos Gimbutienės metus, septintų ir aštuntų klasių mokiniai, paruošti lietuvių kalbos mokytojų Renatos Mikolaitytės ir Rimos Kireilienės, konferencijos dalyvius ne tik nukėlė į J. Basanavičiaus ir M. Gimbutienės vaikystę, juos formavusią aplinką, studijas,  bet ir į gyvenimą svetur, supažindino ne tik su jų  indėliu į lietuvių kultūrą, bet ir į viso pasaulio lobius. Austėjos Dambrauskaitės tarmiškai pasekta pasaka „Perkūnas persekioja velniuką“ ir Saulės Gečiūtės bei Emilijos Petrauskaitės kūrybinis darbas „Mano Pasaka“ niekam nepaliko  abejonių, kad lietuvių tautosaka gyva, svarbi ir šiandien, kad turime ją puoselėti, sekti Jono Basanavičiaus ir Marijos Gimbutienės pavyzdžiu, kad esame už tai atsakingi ir verti kitų pasaulio tautų pagarbos. Apie tai kalbėjo ir pavaduotoja Daiva Daubarienė sakydama baigiamąjį konferencijos žodį, akcentuodama lietuvių kalbos, kaip gimtosios, svarbą minėtai pareigai atlikti. Atrodo, jai visi pritarė, su džiaugsmu širdyje klausydamiesi 6b klasės mokinės Evelinos Grigorjevaitės atliekamos lietuvių liaudies dainos „Teka, teka skaisti saulė“, taip nesinorėjo skirstytis, bet pamoka baigėsi…

Kad daugiau mūsų bendruomenės narių galėtų pasidžiaugti etninės lietuvių kultūros lobiais, dar geriau pajaustų mūsų protėvių pasaulėjautą, pasaulėžiūrą, susipažintų su Jono Basanavičiaus ir Marijos Gimbutienės darbais, projekto „Etnografinė Lietuva“ pristatymas kartotas sausio 26 dieną šeštos pamokos metu. Norisi padėkoti tąkart širdis atvėrusiems septintokams, aštuntokams, be abejo, direktorei Vaidai Abramonienei ir kitiems dalyvavusiems mokytojams.

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nijolė Narusevičiūtė